Darbai

Vis galvojau, kad nelabai yra ką rašyti apie mano darbą, nes darbo pobūdis yra lygiai toks pat, ką aš dariau ir Lietuvoje, tik didesne apimtimi ir turint daugiau žmogiškųjų resursų projektui. Tad nelabai jaučiu skirtumo ar dirbčiau JAV, ar LT, bet vis karts nuo karto artimieji/draugai paklausia apie darbą, o ir geriau pagalvojus, jei ir nėra skirtumų dėl darbo pobūdžio, jų tikrai yra dėl kolegų, aplinkos, sąlygų ir kitko 🙂

Be darbo pobūdžio panašumų, dar vienas panašumas yra ofisas. Man Denverio ofisas įrengtas labai panašiu WU stiliumi kaip ir Vilniaus, aišku yra skirtumų, bet pagrindinis tai vaizdas už lango, kuris tiesiog užburia, – kalnai! Vien dėl vaizdo iš dešimto aukšto verta eiti į ofisą!

Kolegos – kadangi ir Vilniuje turime įvairių tautybių darbuotojų, tai darbuotojų įvairovė manęs nestebina. Aišku, Denverio ofise daugiau amerikiečių, bet jų kilmė gali būti įvairi. Labiausiai įstrigęs skirtumas, kai pirmą kartą nuskridau ir susitikau savo kolegas, yra tai, kad ne amerikiečiai (turime komandoje Filipinietį ir Taivanietę) mane pasitiko apsikabindami, o amerikiečiai tik plačiai šypsodamiesi 🙂 tas jaučiasi ir toliau dirbant, kad su ne amerikiečiais santykiai šiltesni. Tačiau smagu, kad dauguma iš mūsų skyriaus ateina į ofisą, nors šiaip ofisas vis dar po kovido tuščias ir dauguma toliau gyvenančių net nenori grįžti ir nelaukia dienos, kai paskelbs, kad privaloma grįžti į ofisą (kas greičiausiai nebus penkios dienos per savaitę). Buvimas ofise duoda žavesio ir galimybę pažinti žmones, gyvai pašnekėti ir padiskutuoti. Tuo pačiu kartu išeiname papietauti bent kartą per mėnesį. Žmonių yra įvairių, todėl sunku nubrėžti kažkokius stereotipus. Kaip ir pavyzdžiui, nuo pat pradžių dirbant WU su amerikiečiais buvau susidariusi įspūdį, kad visi amerikiečiai vadovai yra labai malonūs, taktiški, visada pagiriantys lietuvišką kruopštumą ir priešingybė vokiškam/austriškam, kurį teko patirti WU, tiesmukiškumui, tačiau dabartinė mano amerikietė vadovė yra priešingybė mano susidaryto amerikietiško įspūdžio 🙂 nors šiuo metu ji tikrai stengiasi ir nebeišsprūsta netaktiški pasakymai, tai nelabai suprantu, ar ji susiprato WU darbo stiliuje, ar keičia taktiką. Na bet važiuodama į JAV labai gerai žinojau pas ką važiuoju, kokia bus mano vadovė ir kolegos. Aišku, kol kas geresnių kaip Vilniuje kolegų turbūt nerasiu ir čia kalbu apie paskutinius savo kolegas Lietuvoje, su kuriais labai stipriai suėjo auros, supratimas ir palaikymas vieni kitų.

Atostogos – kažkas manęs paklausė, o kaip atostogos amerikoje – gal dėlto, kad yra įspūdis, kad amerikiečiai tik dirba ir neatostogauja? Ir tikrai paprastesniuose darbuose ar pradžioje įsidarbinus, kai kurie darbdaviai pirmus metus neduoda jokių atostogų, o antrus savaitę ar dvi. Čia nėra kaip Europoje, kad įstatymai tau užtikrina reikiamą dienų skaičių per metus pailsėti, oi ne!!! Čia viskas priklauso nuo darbdavio, kiek duoda arba kiek susitari. Kalbėjau kartą su savo pussesere, kuri jau apie 20 metų gyvena JAV ir yra pakeitusi nemažai darbų, specialiai užklausiau jos, kiek ji turi atostogų ir išgirdau atsakymą, kad ji dažniausiai eidama interviu derasi dėl atlyginimo ir atostogų skaičiaus. Tai kuo tu vertingesnis darbuotojas, tuo daugiau gali prašyti atostogų, bet kartu bijai ir perspausti, kaip ir su atlyginimu, jei paprašysi per daug, darbdavys gal pasirinks kitą kandidatą. Ji išsiprašė trijų savaičių per metus. Taigi turėdami 20 darbo dienų plius atostogos už stažą priklausomai nuo darbdavio bei mamadieniai kas mėnesį – tokia gėrovė nesuprantama ne tik amerikiečiui, bet ir mano kolegoms Dubline 😀 o bet tačiau WU Denverio darbuotojai gali eiti kiek nori atostogų!!!! Teoriškai 🙂 praktiškai labai priklauso nuo vadovo ir darbų. Mano vadovė man pareiškė, kad jai normalus atostogų skaičius yra 25 dienos per metus (kas man ir būdavo LT pridėjus WU stažą, bet be mamadienių), tačiau pažiūrėsim, kaip realiai gausis, nes jos pagrindinė sąlyga, kad darbai būtų padaryti prieš išeinant atostogauti. Viskas yra suprantama ir logiška, tik man nepatinka mintis, kad galbūt vienas darbuotojas panaudoja daugiau, o kitas mažiau atostogų dienų ir šituo atžvilgiu, atrodo nelygybė. Taip pat labai pasistebi vadovų elgesys, kai jie atrodo dažnai eina atostogų, bet vis tiek nuolat tikrina paštą, atsakinėja, prisijungia prie skambučių, nors teoriškai yra atostogose. Toks jausmas, kad mes Europoje, jei jau einame atostogų, tai einame iš širdies, tikrai atsijungti nuo darbo ir pailsėti, o čia kitaip. Tokios sąlygos, kai darbdavys teoriškai suteikia neribotą atostogų dienų skaičių labai plinta tarp didelių įmonių kaip papildoma motyvacija darbuotojams, tačiau iš personalo skyriaus bendradarbės girdėjau, kad ne visai tai tikroji priežastis. Tikroji yra nereikėjimas kaupti ir išmokėti atostoginių išėjus darbuotojui iš darbo. Gudru, ar ne? Plius teoriškai gražiai skamba turėti kiek nori atostogų, bet praktiškai tai vis tiek labai ribota. Deja, yra ir tokių WU atvejų, kad kai darbuotojas yra atleidžiamas, viena iš priežasčių įvardijama, kad labai daug atostogų prašydavo… Tuo tarpu kitos įmonės, kaip minėjau, labai skurdžiai duoda atostogų. Gal dėlto labai įprasta, kad negaudami normaliai pailsėti, amerikiečiai darbe yra labai tingūs. Ne iš vieno esu girdėjusi apie prastą amerikiečių darbo kokybę, aišku, ne visų. Labiausiai patikęs apibūdinimas buvo, kad amerikiečiai kaip futbolininkai žaidžia, tik be kamuolio 😀

Sveikatos draudimas – bene pats kebliausias dalykas amerikoje yra suprasti ir išsirinkti gerą ir sau tinkamą sveikatos draudimą. Bet koks geriausias draudimas vis tiek nepadengs 100% išlaidų, pradžioje vis tiek turėsi mokėti iš savo kišenės kurį laiką, kol pasiekti tam tikrą limitą, o paskui tau apmokės kažkokį procentą pagal pasirinktą draudimą. Tuo pačiu esi skatinamas kaupti į papildomą sveikatos sąskaitą, kad turėtum joje pinigų nutikus nelaimei ir galėtum padengti tą dalį, kurios nepadengia draudimas. Turbūt visi esame girdėję, kad be sveikatos draudimo, žmogus gali ir numirti nesulaukęs tinkamos daktarų pagalbos arba tapti benamiu, jei prasiskolino už gydymą. Aišku, ta situacija po Obamos valdymo (Obamacare programos) šiek tiek pasikeitė. Mes vis dar stengiamės išvengti daktarų, tfu tfu, kad kol kas ir nereikia, bet pašiurpsta oda, kai paklausai istorijų apie daktarų vizitų bei tyrimų kainas…

Tai tiek apie mano darbus, klauskit, jei praleidau kokią įdomią temą, tikiu, kad jų yra, tik šiuo metu daugiau nesugalvoju 🙂 Šiaip mums visiems persikėlusiems iš WU kitų ofisų į Denverį yra lengva, tačiau kiek paklausau savo kolegų antrų pusių apie jų patirtis susirasti darbą, tai tikrai būna labai sunku, pirmiausia dėl ilgo laukimo darbo leidimo, tada dėl ilgų paieškų nors šiek tiek kvalifikuotesnio darbo, nes kas gi amerikiečiams Lietuva ir darbo patirtis joje…

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s