Kasdienybė

Jau man draugės rašo, kur dingau ir nieko neberašau. Aš ir pati nesenai pažiūrėjau, kad senokai berašiau ir jau pasiilgau 🙂 bet jokių kelionių nebuvo po paskutinės išvykos prie Karališkojo Tarpeklio tilto, o ir oras darosi vis labiau žiemiškas. Visai kitoks lapkritis buvo šiais metais. Praėjusiais metais, kai atvykome, lapkritis buvo neįprastai šiltas ir be jokio sniego (vėliau paaiškėjo, kad sausiausias lapkritis per 60-ies metų istoriją). Kaip dabar pamenu, kad atvažiavę vaikščiojom su plonais megztukais, vaikai su maikėm ir net vieną lapkričio dieną vaikai ėjo į baseiną, nes temperatūra pakilo iki 22 laipsnių. Pirmas sniegas praėjusiais metais iškrito tik antrą Kalėdų dieną. Šiais metais pirmą kartą pasnigo dar spalio pabaigoje ir slidinėjimo kurortai atsidarė palyginus anksti. Iki gruodžio pradžios jau snigo kokias 5-6 dienas ir kadangi naktimis nuolat minusas, sniegas ir ledas išsilaikęs kur ne kur, tačiau čia jis visada aptirpsta nuo intensyvios saulės dienos metu.

Kadangi nieko ypatingo iš kelionių, muziejų, kultūrinių renginių neįvyko, galvoju gi reikia parašyti ir apie kasdienybę ir kuom gyvenu. Ogi šiom dienom visi gyvename futbolo ritmu! Ir nors, jei būčiau viena, jo tikrai nežiūrėčiau, nuolat įjungtas televizorius ir du futbolo fanai namie taip įtraukia į sporto sūkurį, kad man visai patinka. Jei ne namie, tai būtinai darbe stebim ir klausom. Turiu Taivanietę kolegę, kuri yra futbolo fanė, tai ji nuolat klauso ir man praneša rezultatą 🙂 be futbolo šiuo metu toks ramybės laikotarpis po pabaigtų visų metų auditų, tad bandau atsigriebti už neperskaitytas knygas per vasarą ir kelionių savaitgalius.

Buvo mintis parašyti apie Padėkos dieną, bet ji virto chaotiška Godai sukarščiavus tą vakarą. Beto, mūsų Padėkos diena buvo labiau ir vienos lietuvės gimtadienis, tad tikrai smagiai atšventėme ir negaliu atsidžiaugti, kad turime būrį lietuvių, su kuriais švenčiame visas šventes, gimtadienius ir net prisigalvojame bet kokių progų, kaip metai JAV, žalių kortų gavimai ir kitokios progos ar net paprastas penktadienio vakaras. Smagu turėti tokį būrį, su kuriuo galime nuolat bendrauti ir smagiai praleisti laiką, nors ir kokie skritingi būtų mūsų požiūriai į įvairius dalykus.

Po Padėkos dienos apsirgo vienas vaikas, po to kitas, tai ilgasis Padėkos savaitgalis virto buvimu namie su arbatomis ir futbolu 🙂 bet džiaugiuosi, kad tos ligos nedidelės, nes mes per visus metus dar nė vienas nebuvome apsilankę pas gydytojus JAV, išskyrus metinę dantų apžiūrą. Bet ir labai nelaukiu, jei reikėtų pas gydytojus, nes nepaisant, kad yra draudimas, jis nedengia 100% ir visai nenoriu viso vargo ir rūpesčių, tad stengiamės gyventi sveikai 🙂 užtenka pasiklausyti kolegų vargų su gydytojais čia ir sąskaitų po to.

O šiaip ruošiamės šventėms ir Kalėdų atostogoms. Pas vaikus mokykloje nėra jokių Kalėdinių pasirodymų ar didelių švenčių. Paskutinę dieną prieš žiemos atostogas, kiekviena klasė pasidaro kažką įdomesnio, kažkokių darbelių, pasisėdėjimų. Galėsiu daugiau papasakoti po, nes eisiu padėti mokytojai tą dieną į Aisčio klasę. Godos šokių studija, kurią ji lanko po mokyklos, organizavo šventinį koncertą praėjusį sekmadienį viename mažame teatre, tai ėjome visi pasižiūrėti mažų ir didelių pasirodymų. Deja, Godos pasirodymą tik filmavau, tai nuotraukose nerasite:

O čia kaip mūsų kaimynai pasipuošę Kalėdoms. Amerikiečiai atrodo pamišę dėl papuošimų tiek per Haloweeną, tiek Kalėdoms. Kartais papuošimai nebūna skoningi, bet kai kurie nustebina, tad visai smagu pasivaikščioti vakarais po kvartalą:

Advertisement

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s