Kelionė į Teksasą

Po gausaus Kūčių ir Kalėdų stalo ir šventimo su lietuviais, susiplanavome kelionę į Teksasą. Ilgai galvojau, kur galėtume nuvažiuoti per žiemos atostogas. Kadangi skrydžių kainos šventiniu laikotarpiu yra didelės, o atostogų turime nemažai (vaikams atostogos prasidėjo gruodžio 22, o grįžti į mokyklą tereikia tik sausio 10 d), nusprendėme važiuoti su mašina į aplinkines valstijas, kuriose dar nebuvome. Jutą, Arizoną ir Nevadą esame pasilikę vasarai ir laukiame mūsų mamų didžiajai kelionei po įvairius kanjonus, tad šį kartą nusprendėme leistis piečiau į Teksasą aplankant Kansas ir Oklahoma valstijas. Kelionėje, su visais pasivažinėjimais po miestus ir nusukimais nuo pirminio suplanuoto maršruto, nuvažiavome apie 2.200 mylių! Kol kas tai buvo ilgiausia mūsų kelionė mašina, kurią ir mes, ir vaikai išvėrėme 🙂 Suplanuotas maršrutas atrodė taip:

Kansas valstija

Visi amerikiečiai juokauja, kad Kansas valstija yra pati nuobodžiausia ir buvo sukurta tik padidinti valstijų skaičių. Taip yra todėl, kad Kansas valstiją sudaro vien lygumos su keletu medžių ir ja važiuojant tikrai nieko įdomaus nepamatysi, vaizdas nuolat tas pats. Kai išvažiavome iš Kolorado, lygumas dar dengė sniegas, bet važiuojant toliau jis po truputį dingo, bet vaizdas iš esmės nesikeitė:

XVI-XVIII amžiuje Kansas žemės priklausė tai Ispanams, tai Prancūzams, kol galiausias 1803 metais, kartu su Luizianos pardavimu, atiteko JAV. Kansas garsėja cukriniais runkeliais bei yra vadinama saulėgrąžos valstija. Įdomiausia, kad Kansas sostinė nėra Kansas miestas, kurio didžioji dalis plyti Misūrio valstijoje, bet dalis ir Kansase, nes yra ant sienos tarp Kansas ir Misūrio valstijų. Tikroji Kansas sostinė yra Topeka, kuri mum buvo nepakeliui, bet užsukome į Vičitą (Wichita) – didžiausią Kansas miestą ir buvome labai nustebinti. Nors Vičitoje nenakvojome, o tiesiog pakeliui į Oklahomos miestą užsukome, mums jis labai patiko. Vičitoje nuėjome į indėnų muziejų – nors nebereikėtų taip vadinti, nes Amerikoje indėnų pavadinimą jau senai panaikino kaip įžeidžiantį ir pakeitė į “Native Americans“, bet kadangi po ilgų paieškų vis dar negaliu sugalvoti, kaip lietuviškai mes tiksliai verčiame “Native Americans“ ir Lietuvoje vis dar juos vadiname Indėnais, aš visur toliau naudosiu indėnų pavadinimą. Vičitoje taip pat aplankėme miesto centrą prie Arkansas upės ir labiausiai lankytiną objektą – lygumų globėjo skulptūrą prie upės tilto:

Tačiau labiausia mums patiko ir didžiausia atrakcija tapo Senasis karvių miestelis (Old Cowtown) – muziejus, kuriame išlaikytas autentiškas senojo amerikietiško miesto su visomis parduotuvėlėmis ir namais fragmentas. Pasirodo senais laikais ūkininkai iš Teksaso vesdavo savo karvių bandas pardavimui į kitas šiaurines/ vakarines valstijas ir jų kelias būtent eidavo per Vičitą, todėl iš to ir kilo karvių miestelio pavadinimas. Amerikoje yra nemažai miestų vaiduoklių, į kokį vieną norėtųsi nuvažiuoti ir pamatyti, bet įsivaizduoju, kad tuose miestuose vaiduokliuose išlikę tik patys miesto kontūrai, gatvės ir namai, bet viskas kitkas išnešiota/išvogta. Tuo tarpu šitas muziejus su visomis išlaikytomis autentiškomis smulkmenomis. Miestelis turi, atrodo, viską: mokyklą, maisto ir ne maisto parduotuves, bažnytėlę, banką, viešbutį, vaistinę ir gydymo įstaigą, šerifo kontorą, gyventojų namus ir, aišku, pramogų centrą salūną, kuris ir ankščiau, ir dabar yra didžiausias miestelio traukos objektas 🙂 pridarėme daugybę nuotraukų ir buvo smagu lakstyti iš vieno namelio į kitą viską apžiūrint.

Oklahoma valstija

Nuo Vičitos judėjome pietų link į Oklahomos valstiją, kuri labai panaši į Kansas ir taip pat iš Prancūzų atiteko JAV kartu su Luizianos pirkimu. Šios abi vidurio amerikos valstijos neturi labai išskirtinų lankytinų objektų ir mano kolegos stebėjosi, kodėl mes ten važiuojame, bet supranta, kad norime užsidėti varnelę. Vienintelis objektas, kurį norėjome aplankyti, tai Oklahomos miestas-sostinė. Jame nuėjome į Oklahomos memorialo muziejų ir sužinojome daug baisių dalykų apie didžiausią terorizmo aktą įvykdytą JAV piliečio. Oklahoma miesto sprogdinimas įvyko 1995 metais balandžio 19 d rytą 9.02 laiku, kai buvęs karininkas ir apsaugos darbuotojas priparkavo nuomotą autobusiuką pilną sprogmenų prie Alfredo P. Murrah federalinio pastato. Sprogimas buvo toks stiprus, kad žuvo 168 žmonės, įskaitant 19 vaikų. Memorialinis muziejus įkurtas būtent Alfredo P. Murrah federalinio pastato vietoje pagerbiant aukas.

Po muziejaus šiek tiek pasivaikšiojome po Oklahomos miesto centrą, bet kadangi buvo labai vėjuota ir vėsoka, miestas įspūdžio nepaliko, tad įlindome pavalgyti į Senojo spagečių fabriko restoraną. Iš išorės pasirodė įdomi vieta papietauti, žmonių eilės, autentiška senoviška aplinka, bet rezultate tiek aptarnavimas, tiek maistas nuvylė..

Texasas

Nuo Oklahomos judėjome link didžiausios JAV valstijos (be Aliaskos) Teksaso. Pagrindinis mūsų tikslas buvo pasiekti San Antonio ir ten praleisti kelias dienas bei sutikti Naujuosius metus. Pakeliui į jį užsukome į Teksaso sostinę Ostiną (Austin). Ten nuėjome į Teksaso kapitolijų, kuris, mūsų nuostabai, buvo nemokamas ir labai smagiai pavaikščiojome po kapitolijaus sales, koridorius ir biblioteką. Tikrai labai patiko ir priminė, kad reikia nueiti ir į Kolorado kapitolijų Denverio centre.

Po to šiek tiek pasivaikščiojome aplink kapitolijų:

Po Ostino Donatas turėjo kolegų rekomendacijas užsukti į vieną autentišką kaimelį pavalgyti, pasak jų, skaniausios picos pasaulyje 🙂 tad nusukome nuo autostrados į San Antonio ir apsilankėme rekomenduotinoje vietoje. Buvo labai įdomu pavažiuoti kaimo keliukais, o ne autostrada. Picerija, kurią rekomendavo, labai populiari (teko laukti eilėje) ir kainos nemažos (vidutinio dydžio pica apie 25 dolerius, o picos iš vaikų menu apie 16 dolerių), o pica tikrai labai skani, nors man ji truputį buvo sūroka, bet šeimynai labai patiko. Man labiau patiko Itališka bruscheta – nuostabaus skonio. Picerija įsikūrusi autentiškame kaimelyje tarp kitų kavinukių ir įvairių kaktusų ir ne tik parduotuvėlių, tarp kurių buvo labai smagu pasivaikščioti:

Po trumpo nusukimo nuo preliminaraus kelio, grįžome į autostradą ir po valandėlės buvome San Antonio, kuriame trim naktims išsinuomavome butuką centre, kad galėtume nors kelioms dienoms padėti mašiną į šalį ir ramiai pasivaikščioti po miestą. Pradžioje buvo minčių nuvažiuoti iki Meksikos įlankos – Corpus Christi miestelio, bet paskaičius daugiau supratome, kad ten nerasime gražių paplūdymių ir vandenyno, kuriame galima pasimaudyti, tad pasilikome gražiame San Antonio tiesiog pasibūti ir pasimėgauti miestu, kuris mums labai patiko!

Vaikams už ištvermę kelionėje buvau pažadėjusi Legolandą, kuris yra maža Legolando versija San Antonio, bet vis tiek buvo įdomu pirmą kartą apsilankyti. Godai įspūdžio nepaliko, bet Aisčiui, lego mėgėjui, patiko.

Į Legolando kainą dar įėjo šalia jo esantis San Antonio akvariumas, tačiau jokio įspūdžio nepaliko, nes buvo mažiukas ir niekuo neypatingas:

Tačiau pats San Antonio miestas tikrai vertas dėmesio, buvo labai gera tiesiog ramiai pasivaikščioti po miesto centrą ir ypatingai palei upės kanalą (Riverwalk), kuriame daugybė žmonių, kavinių (daugiausia meksikietiškų) ir europietiška dvasia.

Naujųjų metų išvakarėse vaikštinėjome ir stebėjome, kaip miestas ruošiasi šventei ir 2023-ųjų sutikimui. Vieną gatvę centre uždarė ir pristatė daug amerikietiškų žaidimų/pramogų, į kurias mes dažnai žiūrime kreivai, bet šį kartą sau leidome.

Papramogavę centre, grįžome į savo butuką ir užlipome į paskutinio aukšto parkingą ir terasą kartu su kitais pastato gyventojais stebėti naujametinių fejerverkų! O sausio pirmąją išvykome namo ir per dvi dienas sėkmingai grįžome namo. Važiavome tiesesniu keliu nuo San Antonio tiesiai į Denverį su viena nakvyne Amarillo mieste, kuriame stebėjomės visą miestą ir apylinkes apgaubusiu tvarto kvapu. Nežinia nuo ko tiksliai tas bjaurus kvapas, bet aplink matėme daug karvių/jaučių fermų. Vaizdas grįžtant Teksasu nelabai pakito ir mano išsvajotų laukinių kaktusų nebuvo matyti, turbūt mano įsivaizdavimas apie pakelėse augančius kaktusus Teksase yra klaidingas, tad tikiuosi juos kažkada pamatyti Arizonoje 🙂

Advertisement

5 mintys apie “Kelionė į Teksasą”

    1. Tu teisi – amerikiečiai jau seniai pakeitė Indėnų pavadinimą į “Native Americans“ ir gal aš kažką praleidau, bet negirdėjau, kad mes lietuviškai būtume pakeitę ir nebenaudotume indėnų pavadinimo??? Gi Vinetu kaimas prie Kretingos vis dar vadinamas Amerikos indėnų kaimu? O kai prieš du metus keliavome po Lietuvą ir užsukome į Kelmės dvaro muziejų, kuriame yra vienintelė nuolatinė ekspozicija Lietuvoje, kuri pristato Amerikos istoriją, visur buvo rašoma apie Amerikos indėnus, o ne apie Pirmykščius Amerikos gyventojus. Gal aš kažką praleidau?

      Patinka

      1. Nieko nepraleidai, tiesiog iki mūsų kaimo dar nedaėjo, o kol daeis iki kaimo galvų ir vadovėlių d as r užtruks 20 metų. Bet tam ir yra Saulė, kad rodytų pavyzdį ir šviestų liaudį.

        Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s