Sausio 13-oji Kolorade

Šis mano 50-asis tinklaraščio straipsnis sutampa su gražiai paminėta sausio 13-ąją kartu su Kolorado lietuvių bendruomene. Labai gražiai sutapo, kad būtent šią dieną Vytautas Kernagis jaunesnysis lankėsi Denveryje ir pristatė dokumentinį filmą apie tėtį “Nepakeičiamų yra“. Simboliškas pavadinimas.., nes tik mažiau nei vienas procentas žmonijos yra tikrai nepakeičiami savo gyvenimo indėliu ir charizma. Filmas visuomenei pristatytas tik praėjusių metų vasario 16 d – po 14 metų, kai netekome Kernagio. Taip nutiko, nes Kernagio fondas pradžioje užsiėmė svarbesne veikla – pagelbėti vėžio aukoms. Tuo pačiu Kernagis jaunesnysis trejus metus negalėjo susitaikyti su tėčio mirtimi, nes jie buvo labai artimi. Po to ilgai nerado tinkamo režisieriaus filmui, kol galiausiai pavyko sukurti nuostabų dokumentinį filmą iš įvairios filmuotos medžiagos.

Ne visi Kernagio gyvenimo etapai ir įvykiai yra įamžinti filme, nes tiesiog nebuvo filmavimo kamerų tam tikrais etapais. O filmo idėja buvo, kad filmą pasakotų pats Kernagis. Tad ten, kur kažkas nufilmavo įvairiose kelionėse po Lietuvos miestus ar išvykas į užsienį, tas ir sudėta. Daug epizodų iš turų į JAV, bet pavyzdžiui neišliko viena pirmųjų įspūdingų jo kelionių į Australiją. Pats Kernagis jaunesnysis pasidalino keliais momentais, kai po filmo kažkas paklausė, kaip Kernagis tiek daug keliavo sovietų laikais, kai buvo draudžiama. Tai vienas iš įsimintinų faktų iš kelionės į Australiją buvo, kad “netyčia“ Kernagį kelionėje “lydėjo“ jo klasiokas. Daug filmuotos medžiagos pačio Kernagio, nes jis mėgo filmuoti ir sekioti savo kolegas/namiškius su kamera. Taip pat ir pats Kernagis jaunesnysis filmuodavo tėčio pasirodymus, nes kartu su tėvu dažnai vykdavo į turus, ypatingai vasarą, kaip jis sako, dėl to, kad neturėjo kaimo.

Man Kernagis yra labai artimas, nes su jo dainomis užaugau ir jis labai mylėjo Palangą. Palanga jam buvo antri namai – pasivaikščiojimai pajūryje, koncertai Anapilyje, važinėjimas dviračiu ir grybavimas. Net Povilaitis, kuris buvo vietinis, stebėdavosi, kaip Kernagiui pavyksta rasti pilnus krepšius grybų Palangoje. Kai augome vaikystėje, žinojome, kad netoli mūsų namų – kitame kieme Sodų gatvėje, Kernagio šeima turi butą. Niekada nesu mačiusi pati, bet šitą faktą visada žinojome. Taip pat žinojome, kad jie turi šunį baseto veislės, o tai gi labai reta veislė! Nepamenu, iš kur tai žinojome, bet pats Kernagis jaunesnysis patvirtino visus šiuos faktus per pasikalbėjimus po filmo 🙂 Be to, gal mano vaikystės geriausia draugė, Justė, kuri irgi turėjo basetą, galėtų pakomentuoti ir gal jie yra sutikę Kernagius su jų basetu? Vienaip ar kitaip, man Kernagis buvo arti širdies. Kaip dabar atsimenu sausakimšą Anapilio salę, kai teko vieną kartą nueiti, kai buvau jau studentė, bei jaunimą sugulusius/susėdusius su alaus buteliais ant Anapilį supančių kalnelių, nes viskas labai gerai girdėdavosi ir nebūnant salėje 🙂

Labai gražus filmas ir jaukus pasikalbėjimas su Kernagiu jaunesniuoju mažutėje Denverio priemiesčio salėje, kaip sakė pats lietuvių bendruomenės organizatorius, toje pačioje, kurioje Kernagis koncertavo 1995 metais.

Advertisement

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s