Vis ieškome netoliese esančių, bet dar neaplankytų valstijų, tad praėjusį savaitgalį kartu su draugais nusprendėme aplankyti Pietų Dakotos valstiją, kuri nėra Kolorado kaimynė, bet tiesiai virš Nebraskos:
Kelionė iki žymiųjų objektų, esančių vakarinėje Pietų Dakotos dalyje, truko 6 valandas ir didžiąją dalį kelio teko važiuoti per Vajomingo lygumas kol pasiekėme Pietų Dakotos vakarinėje dalyje esančias Juodasias kalvas (Black Hills), kurios yra izoliuota kalnų grandinė kylanti iš Didžiųjų Šiaurės Amerikos lygumų.
Istorija, susijusi su Juodosiomis kalvomis, yra skausminga senųjų amerikos gyventojų (indėnų) atžvilgiu. Amerikos indėnai turi ilgą Juodųjų kalvų istoriją ir laiko tai šventa vieta. XVIII a. pabaigoje užkariavę Cheyenne, lakotai (indėnų gentis) užėmė Juodųjų kalvų teritoriją, kuri tapo pagrindine jų kultūros dalimi. Po beveik šimto metų JAV vyriausybė pasirašė sutartį su indėnų gentim, kuria į vakarus nuo Misūrio upės buvo įkurtas Didysis Sioux rezervatas. Tačiau, kai vėliau, vykdant Juodųjų Kalvų ekspediciją, naujakuriai atrado auksą, JAV vyriausybė visgi įsiveržė ir užėmė šią vietovę XIX a. pabaigoje. Iki šiol senieji amerikos gyventojai nepripažįsta ir laiko Juodąsias kalvas savo teritorija. Tad iki šiol Rushmore kalnas, esantis Juodųjų kalvų teritorijoje, kur iškalti keturių amerikos prezidentų veidai, yra kontraversiškas objektas. Senieji amerikos gyventojai yra laimėję teismo procesą, kuris pripažino indėnų nuosavybę į Juodąsias kalvas, ir paskyrė 100 milijonų dolerių kompensaciją, tačiau indėnai atsisakė kompensacijos ir reikalauja grąžinti šias teritorijas.
Nepaisant kontraversiškos istorijos, dauguma amerikiečių labiausiai reklamuoja nuvažiuoti ir pamatyti Rushmore kalną, tačiau mažai kas kalba apie Pašėlusio Arklio (Crazy Horse) memorialą. Bet aš taip džiaugiuosi, kad netikėtai apie jį sužinojome (iš kitų lietuvių), užsukome ir išgirdome visą istoriją.
Ir iš tikrųjų Pašėlusio Arklio memorialas mums labiau patiko, nepaisant, kad jis visai nebaigtas ir dar turbūt po 100 metų kažin ar bus baigtas, tačiau dėl pačios ideologijos ir prie memorialo padaryto indėnų muziejaus, kuriame galima buvo pamatyti sukurtą filmuką apie visą istoriją ir pasivaikščioti po muziejų.
Oglala Lakota Pašėlęs Arklys buvo indėnų lakotų genties lyderis, ėmęsis ginklų prieš JAV vyriausybę, siekdamas kovoti su baltųjų amerikiečių naujakurių įsiveržimu į indėnų teritoriją ir išsaugoti tradicinį lakotų žmonių gyvenimo būdą. Įamžinant jo atminimą, buvo sugalvota iškalti memorialą Juodosiose kalvose. Memorialą užsakė Henry Standing Bear, Lakotos seniūnas, o skulptūros projektą sukūrė lenkas skulptorius Korczak Ziolkowski kartu su savo žmona. Filmuke papasakotas įdomus faktas apie skulptoriaus gimimo datos sutapimą su indėnų genties lyderiu, dėl to jis ir buvo pasirinktas sukurti skulptūrą. Deja, skulptorius padarė tik paruošiamuosius darbus, kurie buvo pradėti 1948 metais, toliau jo darbus tęsė žmona, o dabar vaikai ir anūkai bei įkurtas fondas. Šiuo metu iš visos skulptūros maketo matosi tik Crazy Horse veidas (nuotraukose veidas iš šono) bei ranka, rodanti į indėnų žemes. Nors prie skulptūros, kuri, kai bus baigta, bus didžiausia skulptūra pasaulyje, jau dirbama virš 70 metų, bet dar reiks tiek pat, o gal ir daugiau, kol skulptūra bus pabaigta.
Aplankę Pašėlusį Arklį, užsukome pažiūrėti ir kontraversiško Rushmore kalno, kuris yra apie 15 minučių kelio nuo Pašėlusio Arklio memorialo. Kadangi prie Pašėlusio Arklio radome ir muziejų, ir daug pažintinių įdomių dalykų, jis mums paliko didesnį įspūdį. Tuo tarpu prie Rushmore tik didingas kalnas su keturių amerikos prezidentų (Vašingtono, Džefersono, Ruzvelto ir Linkolno) iškaltais veidais. Jei būtų buvęs geras oras, gal būtų buvę smagu ir ilgiau pabūti, bet savaitgalis išpuolė labai šaltas ir su pūgomis.
Be šitų objektų, dar užsukome į Mamutų muziejų, kuris įkurtas tiksliai toje vietoje, kurioje buvo rasta daug mamutų kaulų, įtariama sename ežere, kuriame ir paskendo daug mamutų. Kaip man patinka, kai muziejuje pirmiausia gali apsilankyti kino salėje, kurioje parodomas filmukas ir supažindinama visa istorija. Vaikams taip pat labai patiko šis ne pagal planą vizitas.
O pabaigoje užsukome į gražų miestelį Deadwood, kuriame daug pramogų, bet labai daug laiko neturėjome, tai tik prabėgome pro jį.
Kai kuriuos draugus visgi spėjo sudominti (ir sušildyti nuo šalto savaitgalio) viskio parduotuvės ir degustacijos išskirtinių viskio rūšių. Aš tai dar nesubrendau viskiui 🙂
Gyvenimas užsienyje 