Šiemet Šv. Velykos buvo kažkiek kitokios ir neįprastos. Kaip kiekvienais metais su kiaušinių marginimu, bet be ridenimo, su Velykiniais pusryčiais, bet be šventinių pietų, tačiau kitomis neįprastomis pramogomis 🙂 o viskas prasidėjo nuo labai ankstaus ryto, kai sugalvojome, kad norime šiais metais nuvykti į Red Rocks Velykines pamaldas su saulės patekėjimu. Red Rocks amfiteatras, kuris buvo turbūt pirmasis mūsų aplankytas objektas atvykus į Denverį, kaip tik yra tokioje nuostabioje vietoje, kad sėdėdamas amfiteatre ir klausydamas Velykinių mišių kartu stebi ir saulės patekėjimą. Vaikų į šią kelionę šį kartą neėmėme, leidome jiems pamiegoti, o kai grįžome jie net nepajuto, kad buvome išvažiavę, nes dar miegojo. Sunku buvo ir draugus prikalbinti važiuoti kartu dėl ankstyvo laiko, tad galiausiai išvažiavome dviese. Išvykome iš namų į Red Rock 5 val ryto, kad spėtume į 6 val mišias. Ir nors kelio tik pusvalandis, buvome pasiruošę kamščiams, tačiau nebuvo taip blogai, nes renginys buvo labai gerai organizuotas, pilna savanorių, kurie sureguliuoja mašinų srautus, kad būtų išvengta chaoso. Taip pat nebuvo taip šalta, kaip tikėjomės ir buvome prigąsdinti, nes atvažiavus ir pasistačius mašiną, teko 15 minučių lipti į kalną iki amfiteatro, tai buvo proga sušilti. Nors dėl visa ko pasiėmėme pledą, kaip ir dauguma amerikiečių 🙂 o žmonių buvo daugybė, net iš pradžių nebuvo kur atsisėsti, kol visų nepaprašė šiek tiek susispausti. Žmonės atplūdo su mažais vaikais ir paaugliais, apsidengę pledais nuo šalčio. Pačios mišios buvo padarytos su dainomis ir muzika ir jau vyko 76-ąjį kartą, kas tikrai įspūdinga! O saulės patekėjimo vaizdas vertas ankstyvo kėlimosi!
Namo grįžome prieš aštuonias ryto ir ramiai spėjome susiruošt Velykiniams pusryčiams. O šiek tiek pailsėję, išvažiavome į Velykoms neįprastą renginį – krepšinio varžybas tarp Denverio Nuggets ir Sakramento Kings, kur žaidžia Domantas Sabonis (10 numeris). Gaila tik, kad tai buvo paskutinės rungtynės prieš atkrintamąsias ir abiems komandoms rezultatas nebebuvo svarbus. Tad ko ir bijojom, kad nežais pagrindiniai ir svarbiausi žaidėjai, taip ir nutiko. Tačiau nors kažkiek pamatėm Sabonį žaidžiantį pradžioje, kas ir buvo didžiausias tikslas 🙂
O po krepšinio varžybų važiavome pas draugus į baseiną ir mėgavomės tikru pavasariu Kolorade. Neįtikėtinai šiom savaitėm pastebiu, kad jau pradėjo žaliuoti žolė ir šioms Velykoms net pavyko nusiskinti šiek tiek smulkių gėlyčių ir žolyčių kiaušinių dažymui, ko tikrai nepamenu praėjusiais metais. Tikrai jau kvepia pavasariu!
Gyvenimas užsienyje 