Maistas Amerikoje

Jau seniai suku planą parašyti apie maistą Amerikoje, nes vis gaunu klausimų, tačiau man sunkiai rašosi ši tema, nes atrodo, kad nieko čia kažko labai įdomaus ar išskirtinio. Va jei gyventume Azijoje, manau, tikrai būtų didesnis šokas dėl maisto. O čia arba valgai šlamštą ir storėji, arba labai atsirenki, ką ir kiek valgai. Tačiau nuo mano prisiminimų, kai buvau Floridoj prieš 20 metų, šiek tiek atrodo pasikeitė maisto kultūra. Dabar bent maisto parduotuvėse galima rasti įvairiausių ekologiškų produktų, ir ypač mėsos, ir jos nereikia ieškoti su žiburiu. O kadangi mes dažniausiai gaminamės ir valgome namie, storėjimui nėra progų 🙂 parduotuvėse tikrai galima rasti visko, ko tik širdis geidžia. Dažniausiai važiuojame apsipirkti į King Sooper arba Safeway, o jei reikia didesnių kiekių ir ne tik maisto, tada į Costco, kuriame yra ir geriausios bulvės cepelinams ar kugeliui! Aišku, amerikietiškose parduotuvėse nėra kai kurių produktų, mielų mūsų skoniui. Dėl varškės, varškės sūrelių, juodos duonos, grikių, barankų, šprotų, raugintų kopūstų vieną kartą per mėnesį važiuojam į rytų europiečių parduotuvę. O mūsų kasdieninis ir švenčių stalas visada pačių gamintas ir labai lietuviškas:

Kadangi nesu labai didelė kulinarė, nepasakysiu kokių produktų čia parduotuvėse galima rasti, ko nebūtų įmanoma rasti Lietuvoje. Vaisiai ir daržovės nieko išskirtinio, o taip norėtųsi tos didesnės vaisių įvairovės, kaip šiltuose kraštuose, ypač skaniai prinokusių mangų, papajų, gerų avokadų, bet, deja, čia Kolorade tas pats, kaip ir Lietuvoje. Labai daug parduotuvėse meksikietiškų, ispaniškų, itališkų produktų bei, aišku, amerikiečio patogumo dėlei – paruoštų patiekalų, kuriuos tereikia pasišildyti. Pastebėjau, kad amerikiečiai labai mėgsta buritos pusryčiams, bet man jie nelabai. Kas buvo naujovė atvykus į Ameriką, tai mochi ledai, kurių nebuvau valgiusi anksčiau, tačiau praėjusią vasarą grįžusi į Palangą sužinojau, kad čia atidaryta mochi ledų parduotuvėlė. Vaikai mochi ledų – apvyniotų ryžių paplotėliu – niekaip nesupranta, tačiau suaugusiems, manau, toks nedidelis ledų kąsnelis po pietų yra pats tas. Ir pasirodo yra ne tik mochi ledų, bet ir saldainių. Va su vietiniais saldumynais Amerikoje tikrai bėda, nes viskas čia labai saldu, tortai, pyragai ir net kai kurie ledai tikrai neskanūs, nes arba per saldūs, arba keisto skonio, kaip moliūgų pyragai. Gerai, kad turėdama azijietę kolegę, jau nuo pat pradžių išsiaiškinau, kur galima nusipirkti skanių tortų, tad ypatingomis progomis tik ten ir lankomės – azijiečių kepyklėlėje “Tous les Jours“.

O šiaip jei valgyti ne namie, čia pilna įvairių restoranų, pradedant nuo burgerių ir steikų bei visų mėgstamų takų (tacos) iki įvairiausių kultūrų virtuvių (indų, japonų, kiniečių, vietnamiečių, meksikiečių, italų ir daugybės kitų). Nueiti pavalgyti skanesnių nei McDonaldo (kuriame dar čia nebuvom) burgerių, mums kainuoja apie 50 dolerių. Labiausiai pamėgom “Smash burger“, bet nepiknaudžiaujam 🙂 o jei mūsų šeimynai pavalgyti geresnio maisto, tai be 100-150 dolerių niekaip. Mums su Donatu indų maistas per aštrus, bet va vietnamietiškos Pho sriubos arba dubenėliai su spageti, daržovėmis ir kepta mėsyte pats tas, o kur dar vietnamietiška gera kava su kondensuotu pienu. Deja, nesu maisto fotografuotoja, tad nuotraukų tik kelios iš kelionių.

Vaikai kelionėse užsisako dažnai tą patį – burgerius ar vištienos patiekalus (chicken nuggets ar tenders) ir, aišku, gazuotus gėrimus, nes kaip be jų Amerikoje.

Prieš Velykas buvome nuostabiame fondiu restorane atšvęsti vienos iš Lietuvių gimtadienį. Fondiu, kaip ir atrodo, nieko naujo, bet tokioje keturių patiekalų vakarienėje, kur viskas iš fondiu, dar neteko būti. Buvo ne tik skanu, bet ir smagu, nes viską patiems reikėjo išsikepti. Vakarienė prasidėjo sūrių fondiu bei salotomis kaip užkandžiais, tada pagrindinis patiekalas iš įvairios mėsos ar krevečių, kuriuos irgi reikėjo išsikepti sultinio fondiu, bei viską vainikavo šokolado fondiu, kurį jau sunku buvo įveikti po tiek visokių patiekalų prieš tai. Kadangi mūsų kompanija buvo nemaža, tai tiek sūrių, tiek sultinių ir šokoladų fondiu buvo trijų rušių. Vaikams labai patiko ir norėsis dar kartą apsilankyti, nors pramoga ne pigi.