Jei klaustumėt, kuom šiuo metu gyvenu – tai vien vaikų mokyklos ir būrelių renginiais bei sportu 🙂
Mokslo metų pabaiga užderėjo visokiais pasirodymais. Visos keturios antros klasės darė muzikinį pasirodymą, režisuotą muzikos mokytojo. Valandos pasirodymas pagal Shakiros dainą “Waka waka“ buvo perdarytas į “What a Character!“ (“Koks personažas!“) ir susidarė iš Shakiros ir kitų dainų su vaikų pasirodymo intarpais pagal visokias pamokančias vaikų gyvenimo situacijas. Aistis irgi gavo savo rolę ir vaidino blogiuką, atimantį žaislus iš kitų vaikų.
Taip pat vakar važiavom į mokyklą pasižiūrėti vaikų meno dirbinių ant mini molbertų. Labai buvo įdomu stebėti vaikų darbų kokybės evoliuciją nuo darželinuko iki penktoko. Buvo net keletas profesionalių mokytojų arba aukštų klasių mokinių darbelių.
Be mokyklos renginių, gegužės savaitgaliai buvo užimti Aisčio futbolo rungtynėmis. Kadangi net tris balandžio šeštadienius iš eilės žaidimai dėl lietaus buvo atšaukti, gegužį teko atsigriebti ir sudalyvauti po kelias futbolo rungtynes kiekvieną savaitgalį. Netikėjau, kad tokios įdomios ir intriguojančios gali būti vaikų rungtynės! Visi tėvai su artimiaisiais, seneliais, draugais susirenka pažiūrėti rungtynių, susėda ant lauko išskleidžiamų kėdžių su kava ar kitais gėrimais (nealkoholiniais) ir serga už savo vaikus.
Aisčio futbolo rungtynių grafikas gegužį buvo toks įtemptas, kad paskutinis žaidimas sutapo su Godos šokių koncertu mažame jaukiame teatre praėjusį savaitgalį, tad kviečiau draugus palaikyti Godos pasirodymo vietoj mano vyriškių, kurie lėkė į rungtynes.
Be vaikų mokyklinių ir užklasinių renginių, mes pilnai pasinėrę į krepšinio (NBA) finalų žiūrėjimą tiek gyvai, tiek per lietuvišką TV3 kanalą 🙂 kadangi Kolorado ledo ritulio komanda “Avelanches“, kurie praėjusiais metais buvo NHL čempionais, nesugebėjo išsaugoti ir apginti čempionų titulo, dabar visi visas viltis sudėję į Denverio “Nuggets“ komandą, kurie pateko į vakarų konferencijos finalą ir turi realiausią šansą kovoti NBA super finale. Antradienį žiūrėjom pirmąsias vakarų konferencijos rungtynes gyvai – jausmas neišpasakytas, nes sirgalių emocijos iki viršaus, o ketvirtadienį visi kartu susėdę per TV, nes ir vaikai labai serga už Nuggets. Ir abu kartus laimėjo! Šansų vis daugėja!
Taip pat šią lietingą savaitę ištaikėme geriausią dieną be lietaus ir su kolegomis nuvažiavome į beisbolo rungtynes. Antrą kartą važiavau su tramvajumi iki centro ir įspūdis buvo visai kitoks nei pirmą kartą, nes tramvajus buvo pilnas sirgalių. Tik per kokius renginius gali pamatyti pilnus tramvajus, kitais atvejais dažnai matai, kad važiuoja tik vienas-kitas žmogus ir nuolat kyla klausimas, ar jie pelningi, nesgi Amerikoje visi su mašinomis, bet pasirodo renginių dienomis tramvajaus populiarumas išauga dešimtimis kartų. Taip pat įdomu, kad bilietai į beisbolą yra tokie pigūs, kad žmonės į renginį tiesiog ateina pasibūti su draugais, pabendrauti, o ne beisbolo pažiūrėti! Ir tarp mano kolegų buvo tokių, kurie net nenuėjo iki savo nusipirktos vietos pažiūrėti žaidimo ir tiesiog bendravo tarpusavyje, užkandžiavo ir gurkšnojo prie baro :0 man taip keista, atrodo, tai kam eiti į rungtynes, kai gali tiesiog susitikti su draugais/kolegom kavinėje, bet turbūt rungtynės yra pasiteisinimas ištrūkti iš namų ar darbo, nes rungtynės vyko dienos metu.
Kadangi vykome tramvajumi į centrą ir pėsčiomis nuėjome iki beisbolo arenos, teko praeiti pro gražias dar nematytas Denverio gatveles:
O iš tikrųjų, labiausiai gyvename mūsų mamų atvykimo ir didžiosios kelionės laukimu! Net negaliu patikėti, kad jau kitą savaitę!!!!
Gyvenimas užsienyje 