Pasiruošimas buvo ilgas ir banguotas. Pasiūlymą persikelti dirbti į savo darbovietės štabą, esantį Denveryje, US Kolorado valstijoje, su visa šeima gavau liepos mėnesį 2021 metų, per kurį reikėjo nuspręsti, ar norime priimti tokį iššūkį, ar ne. Kai sprendimas buvo priimtas, visas rugpjūtis buvo skirtas įvairių dokumentų pildymui ir derinimui su darbovietės pasamdytais advokatais, kurie ir paruošė visus reikiamus dokumentus US ambasadai ir vizoms gauti visai šeimai. Kai dokumentai buvo suruošti per rugpjūtį ir laikas ambasadoje paskirtas tik po mėnesio (rugsėjo gale!!!), atėjo laikinos ramybės ir neužtikrintumo laikas, kai teko laukti visą rugsėjį kol paiškės, ar vizos mums bus patvirtintos. Laukimo ir nerimo buvo nemažai, lieki nei gyvas, nei pakartas ir tuo laikotarpiu nežinai, ar planuotis toliau, ar ne, nes viskas priklauso nuo US konsulo, kuris gali patvirtinti arba ne tavo prašymą. Tačiau kaip paskui paaiškėja po susitikimo ambasadoje, nerimas būna perteklinis, nes įmonės samdomi profesionalūs advokatai padaro savo darbą ir tikimybė, kad prašymas bus atmestas yra beveik nulinė. Na o išėjus iš susitikimo ambasadoje, kas yra neišdildoma patirtis, kurios neturėjau vykdama į Work and Travel in US programą, prasideda tikrieji pasiruošimo persikėlimui rūpesčiai, kaip pradėti tvarkyti esamus namus, krauti lagaminus, parduoti nereikiamus daiktus, užsisakyti lėktuvo bilietus (nors ši dalis lengviausia, nes padeda atskira įmonė, kuri atsakinga už darbuotojų persikėlimo (Mobility) programą), susirasti naują gyvenamąją vietą Denveryje, suorganizuoti dokumentus vaikų naujai mokyklai ir daugelis kitų reikalų, reikaliukų. Tad spalis buvo tikrai įtemptas metas viskam pasiruošti ir su visais atsisveikinti ir plius izoliuotis savaitę prieš kelionę, kad covido testai būtų neigiami. Bet viskas įveikiama, neįtikėtina, kad viską taip gerai susitvarkėme ir nieko nepraleidome!
Pradžia
Keliauti ir tyrinėti kitas šalis atostogų metu visada yra smagu ir jų norisi kuo daugiau, bet persikelti laikinai gyventi į kitą šalį su šeima, kai nei vienas šeimos narys nėra tos šalies pilietis, yra nemenkas iššūkis. Ir atrodo, kam to reikia, kai Lietuvoje gyvenimas sukurtas, aplink artimieji ir draugai, mėgstami pomėgiai, bet turbūt tas nenustygstantis noras išbandyti, keisti ir nestovėti vietoje verčia kartais žmones priimti tau duotas gyvenimo galimybes. Turbūt būtų kvaila, o gal ir ne, atsisakyti tokios esamo darbo siūlomos galimybės, patirti persikėlimo gyventi į kitą šalį pasiruošimus ir iššūkius ir bandyti susikurti laikiną gyvenimą naujoje šalyje ir išnaudoti joje esamas visas galimybes. Kadangi mūsų šeimos situacijoje tai buvo labai tinkamas metas pokyčiams (noras pakeisti gyvenamąjį būstą, aišku, tuo metu Lietuvoje, vaikų tinkamas amžius pasikeitimams ir pačių noras patirti kažką naujo, o galbūt ir Covido įtaka, kad nėra kelionių), priimti tokį iššūkį nebuvo sudėtinga, nors ilgų apmąstymų būta. Dauguma draugų ir pažįstamų nuolat kartoja, kad dažniausiai tokie gyvenimo pasikeitimai nėra laikini ir patampa nuolatiniais, tačiau mes dar pažiūrėsime kuo viskas baigsis.
O kad mūsų laikino gyvenimo kitoje šalyje įspūdžiai neišblėstų ir draugai bei artimieji galėtų detaliai sekti, kaip mums sekasi, pasinaudojau vienos geros draugės mintimi viską surašyti į blog’ą. Prisipažįstu iš pradžių į tai žiūrėjau skeptiškai ir atsakiau, kad tikrai neturėsiu laiko, kai buvo tiek daug dokumentų tvarkymo reikalų su US ambasada iki išvykimo, esamų namų Lietuvoje ištuštinimo po 10 metų gyvenimo juose ir sutvarkymo perduodant nuomininkams, lagaminų krovimo, vaikų naujos mokyklos reikalų organizavimo, visų detalių apgalvojimo ir derinimo bei naujų namų Amerikoje įkūrimo rūpesčių. Tačiau po poros mėnesių US atsirado laisvo laiko ir mintis viską surašyti nuolat kirbėjo, kurią nutariau įgyvendinti.
Gyvenimas užsienyje 