Vaikai

Praėjo visi penki mėnesiai kai mes atvykome į JAV. Nuo to laiko įdomiausia stebėti vaikų progresą anglų kalboje. Didžiausias lūžis įvyko gal prieš mėnesį, kai abi vaikų mokytojos pradėjo džiaugtis, kad vaikai pagaliau pradėjo šnekėtis su draugais ir pasisakyti pamokose. Iki tol jie buvo tik stebėtojai/klausytojai ir nors ir žaisdavo su vaikais, bet sunku buvo išreikšti savo mintis, prisijungti prie bendraklasių pokalbiuose. Lapkritis ir gruodis buvo trumpi mėnesiai su Padėkos ir Kalėdų atostogomis, todėl didžiausias progresas pasijautė po sausio ir vasario mėnesių. Aistis net pradėjo staiga kalbėtis su mūsų vienos lietuvės vyru užsieniečiu angliškai, nors jis šiek tiek supranta ir lietuviškai. Kadangi mūsų visos atsivežtos vaikiškos lietuviškos knygos jau perskaitytos, vaikai pradėjo imti knygas iš mokyklos bibliotekos ir jas skaityti. Aistis skaito komiksus, o Goda labai populiarią mergaitės dienoraščių knygų seriją. Skaito labiau susidomėję nei lietuviškas knygas, tik nesuprantu, ar jie tikrai viską supranta (nes neleidžia kištis į jų skaitymą), bet bent jau esmę bando atpasakoti. Aistis jau vakar prasitarė, kad norėtų į mokyklą vykti mokykliniu autobusu, nes turbūt jau jaučiasi konfortabiliai, kad susikalbės su draugais.

Goda susidraugavo su keturiomis klasės mergaitėmis ir jau atšventė dviejų iš jų 10-tuosius gimtadienius. Kaip tik šį šeštadienį buvo antras iš jų gimtadienis su nakvyne namuose (sleepover). JAV labai populiarios nakvynės pas draugus/drauges. Ir aš suprantu kodėl, nes dauguma gyvena nuosavuose namuose, kuriuose yra dideli rūsiai įrengti vaikams žaisti. Rūsiai būna padengti kilimine danga, su televizoriumi ir įvairiais žaidimais. Ir tėvams žymiai mažiau vargo – įleidi vaikus į rūsį ir ramu, gali jie ten dūkti kiek nori 🙂 kai parsivežiau Godą sekmadienio rytą iš gimtadienio ir pamačiau kaip nuostabiai buvo įrengtas rūsys su rožinėmis papuoštomis palapinėmis kiekvienai mergaitei atskirai miegoti, pasigailėjau, kad nenufotografavau.

Praėjusį ketvirtadienį įvyko pirmas pasirodymas mokykloje. Dalyvavo visos ketvirtos klasės, įskaitant Godos. Tai buvo muzikos mokytojo surežisuotas muzikinis ketvirtokų pasirodymas “Go West“ (Eime į Vakarus), kuriame vaikai dainavo, deklamavo ir vaidino istoriją, kaip amerikiečiai sugalvojo persikelti į vakarus ieškodami geresnių žemių ir Kolorado valstijoje atrado daug anglies ir aukso, taip, aišku, pritraukdami dar daugiau žmonių persikraustyti į šias vietoves. Salė buvo pilna tėvų, senelių, brolių ir seserų, nes tai buvo pirmas toks didelis pasirodymas po Covid, kad muzikos mokytojas negalėjo atsigėrėti, jog jiems pavyko įgyvendinti pasirodymą. Salė palaikė vaikus gausiais plojimais ir švilpimais.

O dar šią savaitę prižiūrime lietuvių, kurie išvyko atostogauti, katiną Pepę. Vaikams, ypač Godai, buvo daug džiaugsmo belaukiant, kada ateis ta savaitė, kai reiks prižiūrėti, tačiau šis katinas su savo charakteriu, norintis būti vienas ir į žaidimus nelabai įsitraukiantis. Vaikams teko kelias dienas kentėti, kad bent pavyktų prisijaukinti ir paglostyti, nes šiaip išsigandęs, jis tiesiog slepiasi po lova ir nori ramybės. Nelabai katinas mėgėjas vaikų, jį gąsdina vaikų judrumas, tad labiausiai susidraugavo su Donatu 🙂 Deja, katinai yra katinai, nepaniurkysi jų kaip šuniukų.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s